Tagged foto

Fotografijos kursai Vilniuje

Fotografuojame visi – kas su telefonu, kas su „muiline“, kas su pusiau profesionaliu arba veidrodiniu fotoaparatu. Kuo toliau, tuo mažesni vaikai mokomi rankoje laikyti fotoaparatą, jo neišmesti ir paspaudus ilgai laikyti mygtuką… Fotografija giliai įsišaknijo mūsų gyvenime, todėl būtina su ja elgtis apdairiai. Menas turi tarnauti žmogui. Taip sakė rėžimo galvos prieš dešimtis metų. Iš tikrųjų, fotografijos menas tarnauja žmogui, nes jis susilieja su vienu iš svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime – atsiminimais.

Išmokti naudotis fotoaparatu padės fotografijos kursai. Vilniuje tokių kursų yra nemažai, tad esant dideliam pasirinkimui, reikia atkreipti dėmesio į keletą dalykų.

Visų pirma – ko bus mokoma per foto kursus. Jei tik išdėstoma teorija apie skaitmeninę fotografiją ir liepiama parinkti iš savo albumo nuotraukų – nieko gero… Foto kursai paprastai apima kelias sritis – teorinę fotografijos dalį, techninę (fotoaparato veikimo principai), praktinius užsiėmimus. Fotografijos kursų dėstytojas turi paaiškinti studentams, kaip rankomis nureguliuoti savo fotoaparato nustatymus ir kaip juos panaudoti esant skirtingoms apšvietimo sąlygoms. Žaibų fotografuoti niekas neliepia, bet fotografuoti naktį ar padaryti Freeze Light nuotraukas tikrai reikės.

Po praktikos užduočių eina „juodasis“ fotografo darbo momentas – fotografijų redagavimas naudojant tam tikrą programinę įrangą. Tai vienas sunkiausių užsiėmimų, nes kursų dalyviai paprastai skirtingai išmano naudojimąsi kompiuteriu ir grafikos redagavimo programomis. Paskaitose pageidaujama turėti savo kompiuterius, bet jei jų nėra, paaiškinama prie bendro. Tiesa, dėstytojai paprastai būna labai draugiški ir malonūs, tad tam tikrais klausimais pakonsultuoja ir asmeniškai pasibaigus kursų programai.

Fotografavimo kursai trunka 5-6 užsiėmimus po 3 valandas. Jie vyksta tam tikrose klasėse, kurias vedėjai nuomojasi.

Labai svarbu yra pasidomėti kursų dėstytojo kvalifikacija. Paprastai iš gatvės niekas kursų neveda, tačiau reiktų paklausti, kokios srities fotografas yra kursų vedėjas – spaudos, reklamos, vestuvių ir renginių ar meninės fotografijos. Fotografai turi savo mėgstamą sritį, tad apie ją gali papasakoti daugiau. Per kursus ir po jų svarbu palaikyti kontaktą su fotografu, nes niekada nežinai, kad a jo paslaugų gali prireikti.

Rekomenduojame foto kursus, kuriuos veda Gigapikselinių ir panoraminių nuotraukų fotografas Aleksandr Reznik (veda lietuvių ir rusų kalbomis). 

Profesija – fotografas

Vikipedija sako, kad fotografija – tai vaizdų išsaugojimo technologija, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius metodus. Tačiau juk šį darbą turi atlikti žmogus. Taip, galima pastatyti fotoaparatą, kuris pats sugeba Jus nufotografuoti, tačiau norint įamžinti netikėtas akimirkas, jausmus ar sukurti reportažą, reikia žmogaus rankos. Taip ir atsirado fotografo profesija.

Fotografas – tai žmogus, kuris įamžina vienu mygtuko fotoaparate paspaudimu kitų žmonių gyvenimo akimirkas, jų emocijas ar patį veiksmą pats jame nedalyvaudamas. Aišku būna tokių, kurie specializuojasi vien vietovių ar mados fotografavime, mėgstantys gamtą ar gyvūnus fotografuoja būtent juos ir pan. Kiekvienas fotografas atsirenka tai, kas jam mieliau ir arčiau širdies.

Būti fotografu reikia ištvermės, kūrybiškumo, mokėti bendrauti. Juk norint „pagauti” tą reikiamą kadrą kartais tenka tikrai nemažai laiko ir įdėtų pastangų. Tad būkite kantrūs, ugdykite valią iš anksto. Dėl kūrybiškumo – reikia sugebėti ir mokėti pamatyti reikiamą fotografavimo kampą, mokėti pažinti spalvas, jas derinti tarpusavyje. Ne veltui fotografas priskiriamas menininkams. Jis juk kuria meną, įamžina pačias netikėčiausias gyvenimo akimirkas. Kodėl svarbu mokėjimas bendrauti ir sugebėjimas palaikyti pokalbį? Ši savybė labai pravers jei norima fotografuoti asmenines fotosesijas. Jos metu juk nuolat reikės bendrauti su užsakovais, modeliais, todėl turite mokėti palaikyti pokalbį, jį vystyti, kad žmonės, esantys kitame objektyvo gale, galėtų Jumis pasitikėti, atsipalaiduoti.

Jam (fotografui), regis, taip nesudėtinga spaudyti mygtuką, pasikraipyti į vieną šoną, į kitą, nesvarbu, nei kaip jis šiandien atrodo, nei ką dėvi ar kaip susišukavo, nes visada lieka už kadro, už tam tikros ribos, už kurios tarsi nieko nebūtų. Fotografo profesiją dažniausiai ir renkasi tie, kuriems fotografavimas iš pradžių yra didelis hobis, aistra, vėliau gauna pirmuosius užsakymus iš draugų ir pažįstamų, kurių ratas sparčiai plečiasi ir taip, laikui bėgant, pastebima, kad su fotoaparatu nebesiskiriama. Juk didžiausias malonus dirbti darbą, kuris yra širdžiai malonus. Taip galima visapusiškai save realizuoti, išreikšti. Dirbant mėgstamą darbą jis sekasi daug geriau ir lengviau, netenka skaičiuoti nuobodžiai slenkančių valandų. Fotografui kiekviena diena – naujas iššūkis, nauji išbandymai.

Apsauginis fotoaparato dėklas fotografavimui po vandeniu

Kas sakė, kad paprastas fotoaparatas nėra tinkamas fotografuoti po vandeniu? Juk vandens fotoaparato veikimo principas yra analogiškas, tiesiog objektyvą nuo apsauginio stiklo skiria nedidelis oro tarpas. Tokį oro tarpą galima padaryti ir naudojant plastikinį įdėklą su specialia vieta objektyvui. Plastikiniai įdėklai būna dviejų rūšių – pigūs ir profesionalūs. Vienoje interneto parduotuvėje teko matyti ir 800 Litų kainuojantį įdėklą. Jame buvo net vieta iššokančiai blykstei. Kol kas man tokia kaina neįkandama, tai įsigijau kur kas pigesnį. Tikiuosi, kad ne vienkartinį.

Fotoaparato dėkliukas turi labai „mandrą“ uždarymo mechanizmą. Net ir norėdamas po vandeniu jo neatidarysi, nes reikia vienu metu atsukti svirteles į tam tikrą padėtį. Užsispaudžia iš tiesų neblogai, tad yra vilties, kad išlaikys neprileidęs vandens ir neaprasojęs iš vidaus.

Prie dėkliuko pridedamas ir dirželis pasikabinti ant kaklo. Kaip kitaip plauksi su juo?.. Jei pamesi, juk nuskęs, o esant dideliam gyliui jo nebepaimsi nuo dugno, jei fotografuojate ne baseine. Taip pat ir servetėlė objektyvui valyti. Labai naudingas daiktas, nes lašelis ant objektyvo taip lengvai nenuvalomas.

Kol kas atrodo, kad tai tikrai geras daiktas. Pabandžiau nufilmuoti ir nufotografuoti panardinęs į vandenį paprasčiausiame sriubos puode (su vandeniu, aišku). Štai koks rezultatas gavosi:

Nuotrauka daryta po vandeniu
nuotrauka daryta ne vandenyje

Filmuota medžiaga:

Iš karto atkreipiau dėmesį, kad po vandeniu zoomas beveik nereikalingas, nes ir taip viską pritraukia. Taip pat filmuojant su garsu, jis slopinamas, tad jei reikia kažką pasakyti, tai daryti reiktų garsiau nei visada. Fotografuojant tiesiog ore pastebimas vaizdo iškreipimas, nes prie tam tikro apšvietimo (mano eksperimento metu jis buvo prastas), pasimato dėklo plastikinio sluoksnio susiraukšlėjimai. Fotografuojant „muiline“ natūralu, kad kai kurios nuotraukos būna sufokusuotos būtent į juos. Šiaip bus įdomu šią vasarą išbandyti tikrame vandens telkinyje, o ne puode…

Fotoaparatas Olympus SP-610UZ

Fotoaparatai keičiasi gana dažnai – kas 2-3 metus. Jei jau pripratome prie pusiau veidrodinių dydžio fotoaparatų, grįžti prie muilinės formos nebesinorėjo. Ne dėl to, kad muilinės kažkuo prastesnė, bet tiesiog, kad įprasta rankose laikyti didesnį daiktą.

Taigi, Olympus SP-610UZ fotoaparatas buvo įsigytas ne atsitiktinai. Jis buvo rinktasis pagal kainą ir kokybę. Artimiausias konkurentas buvo vienas iš Fuji FinePix modelių. Kas atsitiko senajam fotoaparatui? Deja, pasitaikė labai nepatvarus. Fotosesija prie jūros jam baigėsi taisykloje, o dar viena fotosesija vėl kažką sugadino. Ne, po vandeniu nefotografavome. O purslai ant foto aparato, mano manymu, neturėtų fotoaparato „išmesti iš rikiuotės“. Tikiuosi, kad šis olympusas fotosesiją prie jūros išlaikys.

Kuo šis fotoaparatas ypatingas? Pliusai.

Pirmiausiai reiktų paminėti nedidelė kainą – apie 550-600 litų. Už tokią kainą kažko panašaus vargiai galima gauti. Aišku, Fuji gamina ir pigesnių fotoaparatų, bet, turint omenyje, prekės ženklo „mokesčius“, iš Olympus sunku tikėtis kažko už tokią nedidelę kainą.

Kadangi mes mėgėjai fotografuotis gamtoje ir daug judančių daiktų, buvo svarbu, kad fotoaparatas turėtų gerą priartinimo funkciją. 22 kartų priartinimas yra tikrai neblogas dalykas. Fotoaparatas turi nemažai funkcijų. Tarp jų yra „sportas“, kuris reiškia, kad vaikus galima fotografuoti visai neblogai. Įdomu tai, kad dar yra speciali funkcija „Naminiai gyvūnai“, kuri fokusuoja katytės snukutį.

Neįprasta funkcija – 3D fotografavimas. Išbandyti dar neišbandžiau nes neturiu prietaisų, kuriais galėčiau žiūrėti fotoaparato padarytas MPO formato nuotraukas. Kaip daromos 3 D nuotraukos? Paprastai – tą patį objektą fotografuoji du kartus, tik truputį paeini į šoną per žingsnį. Tai nėra ta speciali 3D kamera, turinti du objektyvus.

Nustebino Panoraminis fotografavimas. Paspaudus vieną kartą nereikia spaudinėti atitaikius prieš tai buvusios nuotraukos pabaigą. Fotoaparatas rodo taškelį, ant kurio užvedus, fotografuojama automatiškai. Nuotraukos gaunasi tikrai įspūdingos, nebent dreba rankos ir kartais vaizdai nesuliejami tolygiai.

Neįprasta, bet patogu filmuoti (HD kokybe, savaime suprantama), nes filmavimo mygtukas yra atskirai. Nereikia keisti rėžimo ar nustatymų. Tiesiog paspaudi ir filmuoji. Pripratus prie kitokių nustatymų, tai gali pasirodyti keista, tačiau pripratus labai šaunu.

Kas nepatogu? Minusai.

Atrodytų, kad minusų jame negali būti, tačiau jų yra. Pagrindinis minusas yra blykstė. Ją reikia pasikelti pirštu. Ji neišlenda automatiškai, nėra mygtuko, kad ją atverstume. Tai daroma paprasčiausiai atlenkiant blykstę pirštu. Baisiai nepatogu neįpratusiems vartotojams.

Kitas didžiulis Olympus SP-610UZ minusas yra tas, kad pritraukti vaizdą HD filmavimo metu negalima. Pritrauki, tada jungi filmavimo rėžimą. Atgal grįžti filmavimo metu jau negalima. Ką galvojo gamintojai?..

Dar vienas minusėlis yra mėgstantiems po vienos nuotraukos daryti kitą iš karto po kitos. Padarius kadrą, programinė įranga lyg ir pakimba. Rodomas užrašas „Užimta“ (taip, jame yra lietuvių kalba) juodame ekrane. Po poros sekundžių vėl viskas grįžta į savo vėžes ir galima fotografuoti toliau.

Iš esmės, tai yra puikus fotoaparatas kokybę mėgstantiems fotomėgėjams. Olympus SP-610UZ yra nebrangus ir kokybiškas pirkinys, kuriuo užfiksuosite ne vieną nuostabią savo gyvenimo akimirką. Ar rekomenduočiau pirkti? Taip, jei biudžetas būtų 600 litų, o fotografavimo poreikiai – vidutiniški. Daugiau nei 50 procentų fotoaparato funkcijų naudojantiems foto mėgėjams šis Olympus SP-610UZ gali pasirodyti kiek per paprastas.

FujiFilm FinePix S1800 fotoaparatas

Kažkaip traukia tie tarpiniai variantai… Telefonas – tarpinis variantas tarp normalaus klasikinio (su klaviatūra) ir išmaniojo, fotoaparatas – tarpinis variantas tarp „muilinės“ ir veidrodinio… Nusipirkau jį tik dėl geros kainos, taip pat dėl įpratimo naudojantis panašiu Fuji fotoaparatu. Tiesiog ranka priprato normaliai sugriebti fotiką, o ne laikyti jį kaip mobilų tarp pirštų švelniai ir atsargiai.

Pliusai

Be geros kainos (apie 500 Lt), pliusas yra 12 Megapikselių objektyvas su 18 kartų priaartinimu (18x zoom). Kadangi mėgstu keliauti ir būti gamtoje, ši funkcija tikrai yra naudinga ir naudojama ne kartą.

Kitas didelis pliusas yra panoraminio fotografavimo rėžimas, kai fotografuojant parodoma, kur baigiasi vaizdas. Aišku, jei rankelė sudrebės, gali matytis neatitikimų, bet iš esmės vaizdas išeina nerealus. Jį sujungia pats fotikas, jokių specialių programų čia nebereikia.

Dar vienas didelis pliusas yra HD filmavimas. Aišku, reikia nusipirkti didesnę nei 2GB kortelę, jei norite filmuoti HD vaizdelius daugiau nei 10 minučių.

Veidų atpažinimas, kuris paprastai laikomas pliusu, man yra minusas, nes fotografuojant vaikus, kurie nuolatos užsimerkia, šis rėžimas daugiau nervina, nei padeda…

Labai puiki funkcija yra daiktų fotografavimas iš arti (žymimas tulpyte). Jis dviejų tipų, tai galima fotografuoti ir vabalėlius ir gėlytes.

Nežinau ar daug kas naudoja serijinį fotografavimą, bet čia irgi galima pasidaryti daug įdomių nuotraukų, kurias greitai peržiūrint kompiuteryje atrodo kaip animacija.

Nufotografavus nuotrauką pakreiptu 90 laipsnių fotoaparatu, nuotrauką peržiūrint ji automatiškai apverčiama. Aišku, perkėlus į kompiuterį vis tiek reikės nuotrauką pasukti. Beje, peržiūros ekranas didelis – 3 colių. Jei silpsta baterija, vaizdo rodymą per ekraną galima išjungti ir žiūrėti per akutę.

Minusai

Minusų šis fotoaparatas turi keletą. Bene pagrindinis minusas yra tas, kad blykstė automatiškai neatsidaro pagal rėžimą – ją atidaryti reikia rankomis paspaudžiant mygtuką. Esant geram apšvietimui tai tikrai gerai, nes taupomos baterijos, bet jei tamsiau, tai teks fotografuoti dar kartą. Bet tai turbūt jau veidrodinio fotoaparato bruožas – rankinis apšvietimo reguliavimas…

Kitas minusas yra daug reguliuojamų rėžimų ant rėžimų ratuko. Realiai naudoju tik Panorama, SP (nustatytas ant sporto rėžimo), filmavimas ir Auto. Tiesa, yra SRauto rėžimas, kuris automatiškai parenka ar portretu, ar vakarėlio rėžimu fotografuoti, bet kartais tai prie gero nepriveda rankoms drebant, nes fotografavimo metu rėžimai pasikeičia. P yra portretas, kurį naudoju labai retai. Visų kitų S, A, M ir C nenaudoju. Reiktų turbūt pasimokyti nustatinėti diafragmas ir išlaikymus, kad suprasčiau, kam jie naudojami. Čia jau pažengusių fotografuotojų dirva, į kurią dar kol kas neįbridau.

Daugiau didelių minusų kaip ir nėra. Nebent tai, kad SD kortelė dedama kartu su 4 AA tipo baterijomis, tad ją keičiant reikia tai daryti atsargiai, kad baterijų nepamestum.

Iš esmės šiuo aparatu esu patenkintas. Tiesiog reikia atrasti laiko pasidomėti fotografija, kad galėčiau išnaudoti daugiau jo funkcijų ir galimybių.