Aprašymai

Žyma: odos ligos

  • Įgimtos odos dėmės: jų tipai ir bruožai

    įgimtos odos dėmėsKiekvienas žmogus turi pavienių taškelių tam tikrose kūno vietose. Nesvarbu, ar tai – apgamai, strazdanos, raudonos, ar baltos dėmės. Iš esmės nustatyti du pagrindiniai tipai, kuriems priskiriamos įgimtos odos dėmės. Tai – tamsios dėmės, nurodančios, kad šiuose odos taškuose yra pigmento perteklius, ir raudonos dėmės- tai kraujagysliniai apgamai, dar vadinami hemangiomomis.

    Būna tiek ilgalaikės, tiek retesnės, pavieniais atvejais pasitaikančios įgimtos odos dėmės, kurios neilgai „puošia“ žmogaus kūną ir kartais greitai išnyksta pačios. Čia pristatysime įgimtas odos dėmes, kurios atsiranda dažniausiai jau kūdikystėje ir kartais išnyksta su laiku, o kai kuriais atvejais žmogus pasirenka jas pašalinti lazeriniu ar chirurginiu būdu.

    Saliamono dėmės – raudonos galvos srities dėmės, atsirandančios kūdikiams. Jos paprastai išnyksta pačios per maždaug mėnesį.

    Pigmentinės dėmės – rudo atspalvio dėmės, kurios kūdikiui susiformuoja jau prieš gimstant ir kartais lieka visam gyvenimui.

    Mongoliškos dėmės – tai keistokos, melsvos ar juodos apatinėje kūno dalyje atsiradusios dėmės, kurios atsiranda Azijos šalių gyventojams. Dažniausiai jos pačios išnyksta kol vaikui sukanka keleri metai.

    Liepsniniai apgamai – tai raudonos spalvos iškilūs apgamai, kartais akytu paviršiumi. Ką tik gimus kūdikiui jie itin sparčiai plečiasi, tačiau po kelių mėnesių nustoja daugintis ir pradeda nykti savaime. Galutinai turėtų išnykti apie 10 vaiko metus.

    Purpuriniai apgamai – tai retesni, tačiau labai ryškūs apgamai. Jų spalva raudonai mėlyna ir jie gali likti visam gyvenimui, todėl kai kurie šiuos odos darinius išsioperuoja.

    Nepatinkančias ar veidą ir kūną bjaurojančias pigmentines dėmes žmonės šalina įvairiais metodais. Šiandien pažangiausias jų – šalinimas lazeriu. Jo pagalba odos dėmė pašalinama praktiškai nepastebimai. Kartais vietoj apgamo lieka vos vienas rusvas taškelis. Visos šios pigmentinės dėmės paprastai yra nepiktybinės, tačiau tie apgamai, kurie gali būti piktybiniai (tamsios spalvos, asimetriški ir palaipsniui besikeičiantys) privalo būti šalinami onkologo chirurginiu būdu. Bet kuriuo atveju dėl pigmentinių dėmių ant savo kūno turite pirmiausiai kreiptis į dermatologą, kuris nustatys tikslią odos darinio diagnozę.

     

     

     

     

     

     

     

  • 8 įdomiausi faktai apie baltmę

    baltos pigmentinės dėmėsBaltmė – tai neįprasta odos būklė, kai ant kūno palaipsniui atsiranda ir plinta baltos pigmentinės dėmės. Šiuose odos plotuose nėra melanocitų, kurie ir yra atsakingi už pigmentų gamybą odoje. Ši liga paveikia žmogaus rankas, kojas, kaklą, veidą ir kitas kūno vietas, net gi veidą. Įdomu, kad mokslininkai dar neatrado šios ligos priežasties. Manoma, kad baltos pigmentinės dėmės – tai odos plotai, kuriuose atsiranda dalelės, blokuojančios melanocitų veikla ar net gi juos sunaikinančios.

    Tiems, kurie domisi panašiais odos sutrikimais arba mano, jog jiems pradeda reikštis šios ligos simptomai, pateikiame dešimt baltų apie baltmę.

    1. Baltmės priežastys yra vis dar neaiškios mokslininkams. Vieni šią ligą laiko autoimuniniu sutrikimu, kiti teigia, jog tai – paveldima liga. Spėliojama, kad net gi pašaliniai veiksniai (pvz. stresas) gali lemti šios ligos atsiradimą.
    2. Baltmė, arba vitiligo – tai ne dėmės, o pati oda. Dauguma mano, jog ši būklė tai lyg koks odą apdengęs grybelis, tačiau tai yra pati mūsų oda, tiesiog kitokios spalvos.
    3. Baltmė apima tik tam tikras kūno vietas. Daug dažniau liga paveikia veidą, kaklą, rankas, o štai pilvą ar nugarą – rečiau.
    4. Šios ligos gydymo būdai gali būti tiek beviltiški, tiek radikalūs. Retai kas pasitenkina kosmetiniais maskuokliais ar natūraliomis odos šviesinimo/tamsinimo priemonėmis. O štai cheminio odos šviesinimo procedūra (viso kūno spalvą nušviesinant iki dėmių šviesumo) neleis niekada gyvenime degintis ir net atidengti odos saulėje.
    5. Verta išbandyti ginkmedžio preparatus. Nors jokios konkrečios studijos neparodė, jog ginkmedis naikina baltas dėmes, tačiau tai vienintelė natūrali medžiaga, turinti tam tikrų atgarsių ir kurios poveikis nuolatos tyrinėjamas.
    6. 1989-aisiais muzikantas Michael Jackson pirmą kartą užsiminė apie šią savo odos būklę. Kaip žinia, po to sekė daugybė varginančių cheminių procedūrų, dėl kurių muzikantas iš juodaodžio tapo baltaodžiu.
    7. Vitiligo paveikia ne vien odą – pasirodo, tam tikri plaukų ruožai, kurių odą yra paveikusi baltmė, tampa pilkšvi arba žili.
    8. Šiandien vitiligo kelia vis mažiau psichologinių problemų jautriems žmonėms su šia liga. Už tai turime būti dėkingi mados pasauliui ir jo revoliucijoms ir Winnie Harlow – juodaodei modeliui su baltme, šiandien žengiančiam garsiausių dizainerių podiumais.