Ilgai brendo idėja persėsti ant dviračio. Kiekvieną kart besinuomodama dviratį savaitgalio išvykoms primindavau sau, jog reikia įsigyti dviratį pačiai. Tada ir į darbą galima bus važiuoti – nereikės į mašiną kuro pilti, sutaupysiu. O ir pasportuosiu – sėdimas darbas visgi daro savo, tad bent keli kilometrai į darbą ir iš jo leis patirpdyti riebaliukus ir sustiprėti fiziškai. Vasaros metu taip su vyru ir padarėm – įsigijau savo nuosavą pirmą dviratį. Na tiksliau antrą, bet pirmasis „kregždutė“ buvo seniai pamirštoje vaikystėje. Taigi, esu jauna, šiuolaikinė mergina ant dviračio – mąstanti ekologiškai, mylinti gamtą ir aktyvų gyvenimo būdą bei nekenčianti… nulipti nuo dviračio.

Nieko nėra geriau, kaip jausti lengvą vėją kedenantį plaukus besileidžiant į pakalnę. Ir niekas taip gerai nesugrąžina į realybę kaip nulipimas nuo dviračio. Nes tuomet kaip koks šuo žvitriomis akimis ieškau stulpo ar medžio, kad galėčiau pakelti koją. Na gerai – ne koją. O tiesiog prirakinti dviratį. Nes viešose erdvėse paprasčiausiai nėra dviračių stovų. Dviračių stovai tai tokios patogios, specialiai pastatyti ir prirakinti dviratį pritaikytos konstrukcijos. Įvairaus dydžio, formų ir dizaino. Nuo trečdalio rato aukščio iki pat dviračio sėdynes. Metalo spalvos, nudažyti žaliai, raudonai, geltonai. Na, bet kad ir kokie jie būtų, dviratininkai pamatę juos iškart atpažįsta. Tas pats kas automobilininkai atpažįsta automobilių stovėjimo aikšteles.

Taigi dviračių stovų trūkumas pradžioje ganėtinai glumino mane. Nejauku buvo rakinti dviratį prie medžio ar gatvės apšvietimo stulpo. Tuo labiau, jog buvau išlepinta vietinės parduotuvės ir savo pačios namų – vyras iškart po dviračių įsigijimo pasirūpino kieme pastatyti trivietį nerūdijančio plieno dviračio stovą. Kaip tik mūsų dviračiams ir vienam svečiui. Paprastutis nedidelis stovas kaip tik pritaikytas dviračiams, kurių padangų plotis iki 60mm. Ir nors dažniau įprasta matyti šiuos stovus pritvirtintus prie grindų, tačiau maniškis jį pritvirtino prie sienos – ir tai tikrai puikus sprendimas. Tuo tarpu mieste mane labiau žavi dviračio stovas „Stulpas“ prie kurio galima priekiu prirakinti nuo 3 iki 6 dviračių. Tuomet stulpas „išsiskleidžia“ kaip gėlelė. Ir visai gražiai tie dviračių  stovai atrodo. Tik galėtų jų daugiau būti…