Kiekvienas iš mūsų pagalvoja kaip uždirbti daugiau pinigėlių. Tokie jau tie ekonominiai laikai, aplink visko daug ir visko norisi, o pinigų kiekis ribotas. Nuo seno esu ūkininkas ir mano pašaukimas buvo bitininkystė. Tai yra verslas, jei jį taip galima vadinti, perimtas iš tėvų. Jie mane išmokė bitininkystės paslapčių, kurios dabar lengvai prieinamos kiekvienoje lietuviškoje knygoje apie bites, o konkurencija yra didžiulė.

Konkuruoti Lietuvoje dažniausiai įmanoma tik kaina, kokybė žmonėms mažiau rūpi. O mane tėvai mokė, kad su kokybe ateis ir klientai. Bičių pikis ir jo nauda Lietuvos žmonėms senai žinoma, tačiau ir tai negelbėjo. Todėl, kaip jaunas ūkininkas prisiklausęs apie Europos Sąjungą, žengiau į užsienio rinką. Toks žingsnis buvo ganėtinai sunkus ir skausmingas. Buvo išmokta daugybė pamokų – pasiektą užsienį sunku, nes dauguma net nežino kas yra bičių pikis ir kokia jo nauda. Vakarų šalys, nėra tokios pamišusios dėl medaus ir bitininkystės kaip Lietuva.

Ilgą laiką svarstėme ką daryti, nes norėjosi parodyti šį produktą užsieniečiams, kurie turi daugiau pinigėlių ir dažniausiai mėgsta rūpintis sveikata ar bent jau apsimeta, kad taip daro. Pinigų reklamai mes neturėjome, todėl per televiziją ar kitokią medią aiškintis bičių pikio naudą būtų buvę neįmanoma. Bet galiausiai radome įdomų sprendimo būdą.

Lietuvoje suradome keletą ūkininkų, kurie eksportuoja medų į mažus turgelius ir parduotuvėles – todėl užtikrinimo, jog visus metus tieksi produkciją irgi nereikėjo. Šie ūkininkai sutiko noriai bendradarbiauti ir jie puikiai sutarė su užsieniečiais. Mūsų partneriai pasiimė tik labai mažą procentą už jų jau senai padarytą įdirbį – jie paskatino Lietuvos ekonomiką. Jei daugiau žmonių taip elgtųsi – gyventi būtų geriau.

Galiausiai bičių pikio nauda buvo perduota turgelių pardavėjoms ir jos aiškindavo klientams kas čia atsirado ant jų prekystalio. Greitai atsirado paklausa, o pasiūlos siūlėme tiek, kiek turėjome galimybių. Todėl galiausiai dėl pakilusios paklausos pakilo kaina. Šiuo metu tiekiame tiek kiek išgalime, o pinigėliai plaukte plaukia. Norėjome tik pasakyti, jog nekonkuruojame Lietuvoje, o bandykime padėti vienas kitam pasiekti užsienio rinką, nes taip atplauks pinigai į Lietuvą, kurie sukurs darbo vietas ir padidins atlyginimus.