Kompostavimas – tai procesas, kurio metu perdirbamos organinės atliekos  paverčiamos naudingomis medžiagomis. Kompostas plačiai naudojamas, kaip trąšos, sodinant įvairius augalus, taip pat, vertinamas dėl savybės pagerinti dirvožemio kokybę. Dėl susidariusių naudingų medžiagų, kompostas, sumaišytas su dirvožemiu, mažina eroziją, geriau absorbuoja orą ir vandenį, sumažina dirbtinų trąšų poreikį.

Kompostavimą remia ir ES. Vykdant atliekų tvarkymo projektą, remiamią Europos sąjungos lėšomis, nuo 2012 metų visuose regionuose galima nemokamai įsigyti specialius, kompostavimui pritaikytus konteinerius. Tam tereikia pažymos apie turimą žemės sklypą. Dalinant tokius konteinerius nemokamai, planuojama organines atliekas sumažinti net 75%.

Kompostavimo vieta tiksliai nenurodyta, tačiau geriausia rinktis atokų kiemo kampą, kur bus patogu pilti atliekas ir kompostas niekam netrukdys.

Komposto priežiūra. Yra labai svarbus veiksnys. Klaidinga manyti, jog į kompostą galima pilti bet kokias organines atliekas bei palikti visiškai be priežiūros, tikintis stebuklingos trąšos. Kaip ir bet koks procesas – kompostavimas reikalauja priežiūros. Vienas pagrindinių veiksnių – tai drėgmės palaikymas. Per didelė drėgmė stabdys organinių atliekų irimo procesą ir kompostas pradės tiesiog pūti. O sausra sunaikins gerąsias bakterijas, reikalingas tolimesniam irimo procesui.

Šiuos procesus valdyti paprasta, žinant paprastą taisyklę: kuo daugiau žalių medžiagų dedama į kompostą (nupjauta žolė, įvairios šaknelės), tuo mažiau drėgmės jam reikia. Ir atvirkščiai, jei kompostuojama sudžiūvusi žolė, kompostas reikalaus drėgmės.

Deguonis yra būtinas komposto susidarymui. Norint, kad jis pasiskirstytų vienodai, kompostą krts nuo karto reikėtų pamaišyti šakėmis ar specialia maišykle. Tokiu būdu patogu stebėti drėgmės santykį bei tolygiai paskirstyti kompostavimo procesą.

Gerai prižiūrimo komposto temperatūrą turėtų siekti 60 – 70 °C. Tokioje temperatūroje žūsta beveik visi augalų ligų sukėlėjai. Temperatūrą galima išmatuoti specialiu termometru.

Atliekų dėjimas. Pradėjus gaminti kompostą, nederėtų atliekų spausti, nes taip sumažinamas deguonies patekimas. Kompostuojamos atliekos turėtų laisvai „kvėpuoti“. Taip pat, geriausia maišyti sausas ir drėgnas atliekas, siekiant palaikyti gerą santykinį drėgnumą. Stambesnes atliekas susmulkinti. Jei dedami maisto likučiai, geriausia juos pridengti žolėmis, tokiu būdu išvengiama nemalonaus kvapo.

Jau pagaminto komposto masė gali sumažėti iki trijų kartų, todėl taip svarbu jį nuolat prižiūrėti, papildyti ir nepamiršti pamaišyti.