Plazminiai televizoriai nepatyrusiems technologijų specialistams atrodo kaip dėmesio neverta investicija, kuri yra visiškai pasenusi morališkai ir techniškai.

Iš tiesų, pagrindo taip sakyti jie tikrai turi – „plazma“ dar visai neseniai buvo gavusi daug pylos dėl elektros sunaudojimo bei liekančių dėmių po ilgai palikto statinio vaizdo.

Tačiau šios problemos jau gana senokai yra praeitis. Didelį elektros suvartojimą pavyko šiaip ne taip suvaldyti ir jį beveik sulyginti su LCD ekranų elektros suvartojimų, o statinio vaizdo problemos pašalintos šiek tiek patobulinant atitinkamas su vaizdo atkūrimu susijusias technologijas bei naudojant judančias ekrano užsklandas. Šiandien statinį vaizdą plazminiame ekrane galima palikti daugiau nei 10-iai valandų ir nesijaudinti dėl televizoriaus „sužalojimo“.

Plazminiai televizoriai veikia ganėtinai paprastai. Juose yra įmontuoti dujiniai vamzdeliai , kurie švytėti pradeda kai yra paveikti tam tikros elektros įtampos. Taigi – visiškai kitaip nei LCD ar LED, kurie veikia apšviesti šviesos diodų.

Šių televizorių  pliusus galima tik vardinti ir vardinti. Visų pirma, tai plazma atkuria idealią juodą spalvą. Iki tokio kontrasto, kurį sugeba sukurti plazminiai televizoriai, netgi pažangiajai LED technologijai dar labai toli.

Dar viena sritis, kur plazminis televizorius „sausai“ nukonkuruoja bet kokio kito tipo televizorių – dažnis. Plazma sugeba atvaizduoti vaizdus net 640Hz dažniu, kuris yra bent jau 2-3 kartus didesnis nei matome TV su kitomis matricomis. Kam tai naudinga? Sporto, veiksmo ir bet kokių kitų filmų  fanatikams, nes didelis dažnis leidžia išvengti išblukimo, kurį sukelia pernelyg lėtai besikeičiantys vaizdai.

Klausiate, kodėl nieks neperka plazminių televizorių, jei jau jie tokie nuostabūs? Turbūt dėl to kalčiausia yra gana bjauri antireklama, praeityje neypatingai išvystyta technologija ir per didelis klientų susidomėjimas LED pagrindu kurtais televizoriais.  Na, o didelis klientų susidomėjimas naująją technologija gamintojus paskatino kiek pamiršti plazmą ir beveik visą dėmesį sutelkti į šviesos diodus, kurie šiandien ir dominuoja.

Tad plazminis televizorius yra ypatingai geras, tačiau, deja, nepopuliarus dalykas, pasižymintis nedidele kaina ir neadekvačiai gera atkuriamo vaizdo kokybe.