Naujagimio kraitelis – tai drabužiai, higienos priemonės ir kt. Kadangi daiktų reikia visokių, pasirinkimas priklauso nuo įpročių. Bet apie viską nuo pradžių.

Turbūt suklusote. Kaip gali naujagimiui skirtų daiktų poreikis priklausyti nuo įpročių, jei tai pirmas vaikas ir jauni tėvai dar niekada nėra pirkę tokio kraitelio? Kitaip tariant, kaip gali remtis įpročiais pirkdamas daiktus, kurių niekada anksčiau nesi pirkęs?

Atsakymas: naujagimio kraitelis veikiausiai bus susijęs su įpročiais APSKRITAI (t. y. su turimais kitų daiktų įsigijimo įpročiais). Tad kyla įdomus klausimas: ar minimalistams lengviau pasirūpinti kraiteliu? Bent jau teoriškai minimalistines tendencijas palaikantys žmonės turėtų žymiai greičiau ir paprasčiau išspręsti visą šį reikalą.

Minimalizmas nėra ideologija, kurios esmė nieko neturėti ir nieko neįsigyti. Tai nebent klaidinga interpretacija. Net ir „sveikesnis“, ne toks radikalus minimalizmas ne visiems prie širdies. Kiekvieno lietuvio ir bet kurios kitos šalies gyventojo nuomonės skirtingos. Tiek Kinijoje, tiek Vokietijoje ar Islandijoje pavyktų rasti ir maksimalistų, ir maksimalistų. Ar šių pažiūrų šalininkai skirtingai perka kūdikiams skirtus daiktus?

Vienareikšmiškai apie įpročius atsakyti sudėtinga, tačiau atsižvelgiant į vaikų auklėjimą norisi pritarti, kad naujagimio kraitelis ne visada sulaukia vienodo rūpesčio. Kai kurie tėvai kone paranojiškai rūpinasi tam tikrais dalykais, kiti kiek labiau atsipalaidavę. Aišku, kad bet kokiu atveju svarbu išlaikyti atsakingumą ir atidumą, tačiau, jei prireikia naujo drabužėlio ar kito daikto, požiūris įvairuoja.

Štai atėjo laikas nupirkti naujus batukus. Tuomet pavyzdžiai itin skirtingi:

1. Tėvai apsilanko parduotuvėje, čia pardavėja(-as) įtikina, kad vertėtų įsigyti bent šešias poras batukų. Nusprendžiama, kad tai bus geras variantas, ir… nuperkamos šešios poros.
2. Tėvai apsilanko parduotuvėje ir ieško mažiausios kainos. Net ją radę, vyksta į kitą parduotuvę, tikisi, jog pavyks pasinaudoti kokia patrauklia nuolaida.
3. Tėvai apsilanko parduotuvėje, čia apsižvalgo ir išrenka dvi poras batukų.
4. Tėvai apsilanko parduotuvėje. Nuperka batukus ir dar neplanuotai trejetą prekių.
5. Tėvai apsilanko parduotuvėje ir nieko neranda. Tada kitoje ir… vėl nieko neranda. Avalynę išsirenka tik trečioje parduotuvėje.

Sprendimai skiriasi, pirkimo tikslingumas taip pat. Bet tikriausiai akivaizdu, kad propaguojantiems minimalizmą pavyksta įsigyti ne tai, ką bandoma įsiūlyti, o tai, ko konkrečiu metu reikia. Svarbu, kad įpročiai netaptų „nepirksiu, nors ir būtina“ principu.